apsunkinti


apsunkinti
1 apsuñkinti tr. K, Š, Rtr, ; SD196, Q83, H161, R60,65, 80,86, Sut, M, L, LL112 1. N, LL114 apdėti, apkrauti kokiu svoriu: Kiek apsuñkinti medžiai šitais lapais! Ob. Tas daržas buvo prižėlęs gražiausiais medžiais, apsunkintais daugybe skanesnių obulų M.Valanč. Asilas ejęs su druska apsunkintas S.Dauk. Tinklas didumu negerų žuvų apsuñkintas DP379. [Jėzus,] apsunkintas kryžiumi, ejo par miestą Jeruzalimą BsPII52(Kln). O kaip jūs rieste tuos kaspinėlius, neapsuñkinkit mano galvelės JV744. | refl. K, Sut, Š: Bitės medum apsisuñkinę ir neskapoja Rod. Bobos, apsisunkinusios puodais, rėčiais ir kitokiais pirkiniais, traukė vyrus už rankovių Žem.užgulti, užimti: Vaikams kad jau apsuñkina kartais krūtinę, vasilkai labai gerai yra Tl. 2. nuvarginti, nuilsinti: Visi užtektinai jau buvo priviešėję, net kojos ir galvos apsunkintos Žem. Buvo akys jų apsuñkintos (mieguistos) DP149. O atejęs (jump) rado juos vėl bemiegant, apsunkintos nes buvo akys Ch1Mt26,43.padaryti nerangų, sustingusį, apsnūdusį: Mane apsunkino miegas Klvr. Todėl mes sergėkim, nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Nopsunkykite širdų jūsų apsirijimu ir girtavimu DP112. 3. R240, 320, N padaryti sunkumų, rūpesčių, vargo: Nevažiuoja – bijo, kad apsuñkis Pv. Susivėlinai ne vienais meteliais, apsunkinai sau ne vieną dienelę! V.Krėv. Savo tėviškus turtus, nė kokiais užrašais neapsunkintus, duodu, dovenoju, suteiku ir užrašau M.Valanč. Dideliai palikau apsuñkinta mokesniais Lpl. Skolomis apsunkintas OsG145. Bijau, kad ... neapsuñkinčiau Tamstos savo prašymu 20. | refl.: Ir pats apsisuñkini, ir žmones apsuñkini [karšdamas] Sutk. Pats apsisuñkino tais darbais 1. Apsisuñkinau, tą vaiką apsiėmusi auginti Krš. Norėjo apsisuñkinti visokiomis žmonių nelaimėmis A.Baran., Bru engti, spausti: Apsuñkina jis labai šeimyną savo J. Darbu neapsuñkinti buvom [prie tėvo] Vj. Jiej visur apsuñkina žmones Azr. Mūs kaime nebuvo kitos tokios, kad tep apsuñkyta darbais būtų Žln. Ką norėsiu – apsunkinsiu, ką [norėsiu] – palengvinsiu MPs. Po savo valdžios esančiūsius apsunkina P. Faraonas ... apsunkindavo žmones Izraelio DP99.padaryti neramų, suteikti nerimo, prislėgti: Slauni mano panytėlė, kalbom apsunkinta (apkalbėta) (d.) Slm. Apsunkintos sąžinės nenutildysi LzP. Pradžioj ji negalėjo suprasti, kodėl jai taip sunku ant širdies, kodėl taip nesmagu, lyg jinai būtų kažkuo apsunkinusi savo sąžinę I.Simon. Eikite manęsp visi, kurie apsunkinti este, ir aš jus atvėsysiu DP478. Dūsaujame, būdami apsunkyti Bt2PvK5,4. Apsunkysi dukteris mano Ch1Moz31,50. Žemės melu apsunkinate širdis jūsų DP200. [Siela] didėmis nuodėmėmis apsuñkinta ir užslėgta DP287. Apsunkintas būtų žmogus kokiuo nupuolimu VlnE110. Neteisybių našta apsunkintas brš. | refl.: Apsisunkinti mislimis N. Jis sapnavo tą sapną i pabudęs apsisuñkino (susimąstė, sunerimo), kas tas par sapnas?! Smln. 4. Rg padaryti sunkiau atliekamą, sunkiau įveikiamą, pakeliamą, labiau varginantį: Kam darbą apsuñkinti NdŽ. Pakaitomis sniegas ir lietus su žvarbiu vėju apsunkino [sukilėlių] judėjimą, kliudė matomumą V.Myk-Put. Bus pabandyta nustatyti mūsų rašomosios kalbos kirčiavimas, kurs itin apsunkina kalbos mokymą . Susisiekimas buvo sustabdytas arba labai apsunkintas . Tai apsunkina mūsų reikalą Ašb. Palaiminti neinžagtos širdies ..., šitos gyvatos apsunkintos DP533–534.
◊ šìrdį apsuñkinti sukelti nerimą, rūpestį: Nevertėjo jam čia ateiti. Be reikalo tik sau ir kitiems apsunkino širdį J.Avyž. O, tu mano sūneli, palengvinai rankeles, širdelę apsuñkinai (rd.) JD1198.
\ sunkinti; apsunkinti; įsunkinti; nusunkinti; pasunkinti; persisunkinti; susunkinti; užsunkinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apsunkinti — apsuñkinti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsunkinimas — 1 apsuñkinimas sm. (1) Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; L 1. SD196, Sut, N, M, Š, LL183, BŽ343 → 1 apsunkinti 1. 2. krovinys: Didesniosios valtys tikt su lengvu apsunkinimu (liodingiu) tegalinčios iki Šilo Karčemos (Šilutės) ateiti Kel1881,151. 3. → 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsloginti — 1 apslogìnti tr. 1. MŽ, N, J, Rtr apslėgti sluogais (ppr. linus). ║ apkrauti kuo sunkiu: Paėmęs gausią donę, su apsloginta nuoplėšomis kariūmene grįžo Algimantas atgal V.Piet. 2. MŽ, N apsunkinti, suvarginti: Apsloginaũ aš jį darbais, t. y.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sprandas — sm. (3) 1. SD85, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL56,67, E, Rtr, Š, DŽ užpakalinė kaklo dalis: Arklys išrietęs sprandą NdŽ. Iš pušies gyvatė pimpt ir antkrito ant sprando anam J. Tavo sprandas yra nei geležinė gysla CII112. Sprandas juodas kaip ašies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkarti — 1 antkarti, añtkaria, antkorė (dial.) 1. tr. primesti: Vaistų aš tau neañtkaru parnešti Krtn. Antkark kitam tą vaiką nešti, ne mun Šts. 2. refl. užlipti, užsirioglinti: Nukrovė tokį aukštą vežimą, kad nėkaip antsikarti negal Vvr. Aš buvau ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrauti — tr. 1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkroviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkrovė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apslėgti — apslė̃gti, àpslegia, àpslėgė tr., apslėgti Š, NdŽ 1. R, N, M, L ištisai prispausti iš viršaus: Linus markoj akmenimis apslėgti K. Neapìslėgiau gerai linų, ir išnešiojo vilnys Ds. Su sluogais àpslėgiau kopūstus kubile J. O kad jį diegliai:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsunkinoti — BzB272 žr. 1 apsunkinti 2: Karalius Egipto juos apsunkinojo vežimu žemės ir darymu plytų BBJdt5,9. sunkinoti; apsunkinoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsverti — apsver̃ti, àpsveria, àpsvėrė tr., apsverti, àpsveria, apsvėrė 1. Š, ETŽ sveriant apgauti, nusukti svorį: Žmonės buvo tikri, kad niekas jų neapsvers A.Vencl. Pirkau meisos – muni ant pusės kilogramo àpsvėrė Vkš. 2. J apsunkinti, prislėgti. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bėgti — bėgti, a, o intr. 1. SD377, R greitais žingsniais, šuoliais judėti kuria nors kryptimi, lėkti: Bėga kiškis per dirvoną Rm. Žmogus bėga tekinas, arklys – risčia, zovada ir šuoliais K. Bėga neatgaudamas kvapo Kv. Vedu visą kelią bėgova Grg. Mane… …   Dictionary of the Lithuanian Language